-

Ežerėlis – vienas iš trijų Kauno rajono miestų – įsikūręs apie 27 km į vakarus nuo Kauno. Miesto plotas – 225,8 ha, iš jų 22% užima žemės ūkio naudmenos, 0,9 % – miškai, 76,9% – užstatyti ir kitos paskirties plotai. Ežerėlio gyvenvietė pradėjo kurtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai šiame plote ėmė sausinti durpyną ir kasti durpes, kurias vežė prie Nemuno ir baržomis gabeno į Vokietiją. Vėliau durpyną valdė švedai, Kauno verslininkas Jasaitis, Kauno miesto savivaldybė, leidusi durpyno darbininkams nukastuose durpyno žemės plotuose statytis gyvenamuosius namus.

Akademijos seniūnija, sutampanti su Akademijos miestelio ribomis – viena mažiausių ir jauniausių Pakaunės seniūnijų, kurios pradžia būtų galima įvardyti tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos gyvenvietę. Seniūnijos gyvenimo ritmui ir šiandien nemažą įtaką turi VDU Žemės ūkio akademijos veikla, veržli, jaunatviška akademinė bendruomenė ir gamtamokslinė šio universiteto kryptis.

Alšėnų seniūnija – viena dinamiškiausių, sparčiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų. Pavadinimą gavusi nuo kadaise Alšėnų kaime buvusio dvaro, šiandien seniūnija dvarų neturi, tačiau didžiuojasi dviem bažnyčiomis ir senąja Digrių koplyčia, prie kurios burdavosi 1863 metų sukilėliai. Kadaise daug narsių šio krašto vyrų paguldė galvas kovose už laisvę. Deramai pagerbę žuvusiuosius, atstatę okupantų išgriautus paminklus, seniūnijos gyventojai per atgautos nepriklausomybės dešimtmečius sugebėjo susikurti gyvą, turtingą kultūrinį gyvenimą.

Kairiajame Nevėžio krante, 24 km į šiaurę nuo Kauno, prie greitkelio Kaunas–Klaipėda, įsikūrusi viena seniausių gyvenviečių ne tik rajone, bet ir šalyje – Babtai. „Babtai – nuostabaus grožio kampelis, mūsų istorijos ir kultūros lašas, kuriame spindi, žėri žmonių darbai, jų kančios ir likimai. Kaip gerai, kad visa tai surinkta, priglausta, kad kalba šiandien, kad kalbės rytoj“, – rašė poetas Justinas Marcinkevičius Babtų muziejaus lankytojų atsiliepimų knygoje.

Batniavos seniūnija – vientisas teritorinis junginys, vakaruose ribojamas Nemuno upės, šiaurėje – Vilkijos apylinkių, pietuose – Kulautuvos, rytuose – Raudondvario seniūnijų. Dėl kelių tinklo išsidėstymo šios teritorijos gyventojams patogu susisiekti su seniūnijos centru. Seniūnijos centras – Bubių k., daugiausia gyventojų turinti gyvenamoji vietovė, esanti šalia pagrindinio seniūnijos teritoriją kertančio kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.

Čekiškės seniūnija užima 8267 ha plotą. 2017 m. pradžioje čia gyveno 1802 gyventojai. Šiuo metu tai lietuvių tautybės žmonės, nors iki Antrojo pasaulinio karo apie 70 proc. Čekiškės miestelio gyventojų buvo žydai. Čekiškės seniūnijos centras – Čekiškės miestelis ir aplink jį išsidėstę 29 kaimai, didžiausias jų – Liučiūnų kaimas. Vakaruose seniūnija apribota Dubysa, rytuose – Karalgirio mišku, šiaurėje – Kėdainių ir Raseinių rajonais, pietuose – Vilkijos seniūnija.

Domeikava yra didžiausia kaimo statusą turinti Lietuvos gyvenvietė. Įsikūrusi dešiniojo Neries upės kranto kalvagūbryje, iškilusiame 70–80 m virš jūros lygio, pavadinimą gavo iš kadaise čia gyvenusių bajorų Domeikų.