-

Raudondvaris – gražus vidurio Lietuvos miestelis, garsėjantis turtinga istorine praeitimi, architektūriniu dvaro ansambliu, apsuptas gamtos bei nestingantis įvairių kultūrinių renginių. Iš viso Lietuvoje galima suskaičiuoti net 7 Raudondvarius. Kauno rajone – didžiausias šalyje, įsikūręs šalia dviejų upių – Nemuno ir Nevėžio santakos. Raudondvario plotas – apie 6,7 ha. Miestelyje gyvena apie 4300 gyventojų, o su aplinkiniais kaimais – apie 6000.

Neveronių seniūnija yra Kauno rajono rytinėje dalyje, į šiaurės rytus nuo Kauno centro, už Palemono. Riba su Kauno miestu yra pagrindinė Lietuvos automagistralė Vilnius–Klaipėda. Netoliese – Kauno marios.

Liutsbergas (Linksmakalnis) įsikūręs šalia kelio Kaunas–Prienai–Alytus, prie skardingosios Jiesios ir Šventupio santakos, apsuptas tvenkinių. Čia gamta stebina savo grožiu – pulkai gulbių ir ančių, upelyje pilna vėžių, miškuose gausu grybų.

Lapės – sena vidurio Lietuvos gyvenvietė Kauno rajone. Archeologijos radiniai Vanagėlių kaime, slėnyje prie Neries, byloja, kad čia žmonių gyventa IV–V m. e. a. Vėliau gyvenvietė persikėlė ant Neries upės kranto, kur buvo įkurtas Lapių dvaras, pastatyti pilies rūmai ir bažnyčia.

Kulautuva – viena gražiausių Kauno rajono gyvenviečių, įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante 23 km į vakarus nuo Kauno. Plaukiant nerūpestingai tarp krantų besiraivančiu Nemunu žemyn, nuo Kauno iki Kulautuvos – tik 18 kilometrų. Miestelis įsikūręs vaizdingame Nemuno slėnyje. Jį nuo žvarbių šiaurės bei šiaurės rytų vėjų saugo vešlus pušynas, kiekvieną raminantis migdančiu pušų ošimu, skleidžiantis sveiką, pušų sakais kvepiantį ir gausiai ozono prisotintą orą.

Karmėlavos seniūnija yra viena didžiausių Kauno rajono seniūnijų. Ji užima 4384 ha žemės plotą, kurio administracinis centras – Karmėlava. Miestelis įsikūręs prie Kauno–Zarasų plento, apie 14 km nuo Kauno centro, ant kairiojo Neries kranto, tarp Zversos ir Šešuvos upelių. Antras pagal dydį kaimas – Ramučiai. Be jų, seniūnijai priskirta dar 11 kaimų: Martinava, Margava, Sergeičikai I, Sergeičikai II, Biruliškės, Pelainiai, Rykštynė, Naujasodis, Kaukazas, Narėpai ir Vaistariškiai. Seniūnijoje gyvena apie 7250 gyventojų.

Už 16 km į vakarus nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante plyti didelis ir gražus pušynas. Jo šiauriniame pakraštyje, arčiau tekančio pro šalį Nemuno, ilga virtine išsirikiavę namai. Dalis jų slepiasi miško gilumoje, jaukiame pušynėlyje. Tai – Kačerginė.

Garliavos apylinkių seniūnija – tai 22 kaimai, išsidėstę 8430 ha plote, kuriuose gyvena beveik 7400 žmonių. Garliavos apylinkių seniūnija yra pietrytiniame Kauno rajono pakraštyje. Iš šiaurės Sąnašos upelis seniūniją skiria nuo Kauno miesto, iš rytų ir pietų Jiesios upė skiria nuo Rokų seniūnijos ir Prienų rajono Išlaužo seniūnijos, iš vakarų ribojasi su Alšėnų seniūnija ir Garliavos miesto seniūnija. Didesni kaimai – Teleičiai (1964 žm.), Ilgakiemis (799 žm.), Juragiai (661 žm.), Jonučiai II (611 žm.), Naugardiškės (456 žm.), Seniava (403 žm.), Karkazai (375 žm.), Pagiriai (376 žm.).

Iš pirmo žvilgsnio nepasakysi, kad Garliavai – tik 200 metų. Didelė, gerai prižiūrima ir tvarkoma Kauno rajono gyvenvietė beveik niekuo nesiskiria nuo miesto. Jei ne Kauno riboženklis, atvykstantys ir išvykstantys iš Kauno galėtų pamanyti, kad keliauja priemiesčiu. Ir neapsiriktų. XX a. Garliavai teko būti Kauno srities valsčiaus centru, apylinkės centru. Garliava išaugo iš gatvinio kaimo, prigludusio prie tuomečio Kauno–Marijampolės–Varšuvos pašto kelio. Jos įkūrėju laikomas Fredos dvarininkas Juozapas Godlevskis, vietos žmonių vadintas Garliauckiu. 1809 m. jis pastatė trejetą kulto pastatų: Švč. Trejybės bažnyčią, maldos namus evangelikams liuteronams ir sinagogą žydams.